Share

Susisiekime

TRUMPA MAŽEIKIŲ GELEŽINKELIO STOTIES PASTATO ISTORIJA

Mažeikių geležinkelio stoties pastatas, tiksliau- centrinė jo dalis, pastataytas XIXa. 8-ame dešimtmetyje, kai centrinė Rusijos valdžia nusprendė nutiesti Liepojos-Romainių geležinkelio liniją. Tai buvo pirmasis mūrinis miestietiškas pastatas, aplink kurį 1880m. suformavus sklypus (dabartinėse Vasario 16-sios ir Laisvės gatvėse) prasidėjo Mažeikių miesto augimas.
Maždaug iki 1919 m. stotis vadinosi „Muravjovo“. Apie 1901-1903m. fiksuojamas stoties pastato išplėtimas. Spėjama, kad tuo metu buvo pristatyti ilgieji fligeliai ir priestatas stoties administracijai, krovinių skyriui, taip pat telegrafui. Antrame aukšte numatytos patalpos darbuotojams gyventi.
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu stotyje buvo bagažo skyrius, veikė paštas-telegrafas, I-mos klasės laukimo salė ir restoranas, bei III-ios klasės laukiamasis su bufetu. Atvykę traukiniai čia stovėdavo apie valandą, o keleiviai išeidavo pasivaikčioti grįstu peronu. 1927m. stotyje iškilmingai buvo sutiktas Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.
Tarybiniais metais stotis dar veikė. Šiuo metu pastatas kaip stotis nefunkcionuoja. Didžioji dalis patalpų yra apleistos, nenaudojamos ir nyksta. 2003 m. Mažeikių geležinkelio stoties pastatas įtrauktas į valstybinį kultūros paminklų registrą kaip turintis istorinę bei architektūrinę vertę.
Rengiant stoties pastato fasadų restauravimo projektą atlikti taikomieji tyrimai. Daug vertingos informacijos ir senų fotografijų pateikė muziejininkas V.Ramanauskas, taip pat remtasi B.Plastininos straipsniais laikraštyje „Santarvė“. Pastato projekto brėžinių rasti nepavyko, jų autorystė neneustatyta. Tyrimų išvados padarytos remiantis turima istoriografine medžiaga ir pastato apžiūra.
Nustatyta, kad pastatas pastatytas dviem ar daugiau etapų. Seniausia pastato dalis yra dabartinės dviaukštės dalies vidurinis ir vakarinis segmentai, bei rytinio segmento pirmas aukštas. Rytinio segmento antras aukštas, abu fligeliai ir priestatas pastatyti vėliau. Priestatą, kuris, tikėtina, buvo labai sugriautas Antrojo pasulinio karo metu ir atstatant bei remontuojant prarado architektūrinį vientisumą su pastatu, nuspręsta nugriauti. Remiantis ikonografine medžiaga ir analogais, rekomenduota atkurti sunaikintus architektūrinius elementus, išryškinti architektūros charakterį.
Pastato konstrukcijos ir jų puošimenos, pergyvenusios sunkų Pirmojo pasaulinio karo periodą, kovas dėl Lietuvos laisvės, Antrojo pasulinio karo bombardavimus, tarybinio laikotarpio atsainų požiūrį bei nepriteklius valstybei atgavus nepriklausomybę, šiandien vis dar kenčia nuo biurokratų ir formalizmo. Ištisi molio plytų fragmentai sienose nuo pastato pastatymo buvo daug kartų išgriauti, atstatomi, remontuojami ir lopomi skirtingos kvalifikacijos meistrų, fasadai tinkuojami ir puošiami naudojant daugelį skirtingų medžiagų. Įvaizdį siekta išlaikyti, tačiau jis, laikui bėgant, sumenko, naikinant architektūrines detales pastato išorėje bei viduje.
2012 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ užsakymu UAB „Germis“ (gen.rangovas UAB „Miesto renovacija“) pradėtas rengti pastato fasadų restauravimo projektas. Tais pačiais metais pradėti restauravimo darbai ir pradėti, užbaigta 2016-tais.

Pagal taikomųjų tyrimų medžiagą parengė arch. Renata Laivytė 2015m. Vasario mėn.

Šaltiniai:

Dalintis:

Rašyti komentarą

Jūsų duomenys saugūs.